gripuiNE.lt

Visuomenei pageidaujant, šią savaitę bus pradėtas visų norinčių nemokamas skiepijimas nuo pandeminio gripo A(H1N1)v viruso. Sveikatos apsaugos ministerija primena, kad kiekvienas, nusprendęs pasiskiepyti nuo pandeminio gripo, turėtų kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, kurioje yra prisirašęs. Šeimos gydytojas paskirs skiepą ir suteiks visą informaciją apie skiepijimo tvarką.

Iki šiol nuo pandeminio gripo Lietuvoje galėjo pasiskiepyti medicinos darbuotojai ir vyresni nei 10 metų pacientai, sergantieji lėtinėmis ligomis (ypač – lėtinėmis kvėpavimo takų ligomis). Šioms rizikos grupėms prioritetas buvo teikiamas ir kitose pasaulio valstybėse.

Pasak specialistų, kiekvienais metais gripo sezonas trunka ilgai, susirgimai gripu ir kitomis užkrečiamosiomis ūmių viršutinių kvėpavimo takų infekcijų sukeltomis ligomis registruojami iki kovo-balandžio mėn. Pasiskiepijus nuo pandeminio gripo per keletą savaičių žmogaus organizmas įgyja imunitetą, saugantį jį nuo sveikatai pavojingos ligos tol, kol egzistuoja šio tipo virusas.

Šių metų pradžioje epidemiologinė gripo situacija Europos šalyse ir visame pasaulyje yra nepalanki, dominuoja pandeminio gripo virusas. Todėl išlieka pavojus užsikrėsti gripo A(H1N1)v virusu.

(www.sam.lt)

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, Lietuvoje sergančiųjų gripu ir užkrečiamosiomis ūmių viršutinių kvėpavimo takų (ŪVKTI) infekcijų sukeltomis ligomis skaičius beveik nedidėja. Tuo tarpu įvairiose Europos šalyse registruojami skirtingi sergamumo lygiai.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos praneša, kad 4-ją šių metų savaitę (sausio 25–31 d.) bendras penkių didžiųjų Lietuvos miestų sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis (49,9 atv./10 000 gyv.) buvo mažesnis nei 2008–2009 metų sezono 4-ąją sav. (60,9 atv./10 000 gyv.). Mažiausias sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis registruotas Klaipėdoje 42,2 atv./10 000 gyv.), didžiausias – Kaune (59,2 atv./10 000 gyv.).

Lietuvoje per 2009 m. birželio – 2010 m. vasario mėn. patvirtinti septyni šimtai devyniasdešimt penki susirgimai naujuoju A (H1N1) v gripu. Per tą patį laikotarpį užregistruoti 22 mirties atvejai nuo pandeminio gripo sukeltų komplikacijų.

Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro 2010 m. pirmojo mėnesio duomenimis, iš visų Europos Sąjungos šalių tik 5 šalys pranešė apie vidutinį sergamumo lygį. Didėjantis sergamumo lygis registruojamas Lenkijoje ir Slovakijoje. Apie plačiai paplitusį aktyvumą pranešė Graikija ir Jungtinė Karalystė (Velsas).

Nuo praėjusių metų pabaigos iš visų Europoje išskirtų virusų pandeminis A (H1N1) gripo virusas sudaro 99 proc. 2,7 proc. pacientų nustatytas rezistentiškumas Oseltamivirui. Specialistai teigia, kad registruojamas didėjantis ūminių viršutinių kvėpavimo takų infekcijų atvejų skaičius.

(www.sam.lt)

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, Lietuvoje sergančiųjų gripu ir užkrečiamosiomis ūmių viršutinių kvėpavimo takų (ŪVKTI) infekcijų sukeltomis ligomis skaičius išlieka stabilus. Tačiau įvairiose Europos šalyse registruojamo sergamumo gripu lygiai labai skiriasi.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos praneša, kad 2-ją šių metų savaitę (sausio 11–17 d.) bendras penkių didžiųjų Lietuvos miestų sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis (41,2 atv./10 000 gyv.) buvo mažesnis nei 2008–2009 metų sezono 2-ąją sav. (51,3 atv./10 000 gyv.). Mažiausias sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis registruotas Klaipėdoje (32,4 atv. 10 000 gyv.), didžiausias – Kaune (47,9 atv./10 000).

Lietuvoje per 2009 m. birželio ir iki 2010 m. sausio mėn. patvirtinti septyni šimtai septyniasdešimt keturi  susirgimai naujuoju A (H1N1)v gripu. Per tą patį laikotarpį užregistruotas 21 mirties atvejis nuo pandeminio gripo sukeltų komplikacijų.

Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro 2010 m. pirmųjų savaičių duomenimis, Lenkija praneša apie aukštą sergamumo aktyvumą. Tuo tarpu šešiose Europos šalyse ir Jungtinėje Karalystėje registruojamas vidutinis sergamumo lygis. Visose kitose Europos šalyse registruojamas žemas sergamumo aktyvumas.

Specialistų teigimu, didėja susirgimų gripu atvejų, kuriems reikia intensyvios terapijos, skaičius. 1-ją šių metų savaitę iš 181 ūminių viršutinių kvėpavimo takų infekcijų atvejų 89 pacientams reikėjo intensyvios terapijos. Registruojami pavieniai rezistentiškumo pandeminiam A (H1N1) gripo virusui atvejai, iš 1260 virusų – rezistentiškumas registruotas 34.

(www.sam.lt)

Gripas yra ūminė virusų sukelta infekcinė liga, plintanti epidemijomis (liga paplinta viename žemyne) arba pandemijomis (liga išplinta po visą pasaulį). Praėjusiais metais prasidėjusi gripo A (H1N1) 2009 viruso sukelta pandemija ypatinga tuo, kad jos sukėlėjas turi savo sudėtyje žmonių, paukščių ir kiaulių gripo virusų  dalelių. Šis naujasis gripo virusas tiesiogiai labai agresyviai veikė į plaučių audinį, slopino žmogaus imunitetą, todėl dauguma mirusiujų buvo dėl labai sunkaus plaučių uždegimo.

Gripo pandemijos registruojamos kas 30-40 metų, aprašytos ir mokslininkų išanalizuotos buvusios 1918, 1957 ir 1968 metų  gripo pandemijos. Dažniausiai  po vienos sergamumo gripu pakilimo bangos seka kelios, taip vadinamos antrinės sergamumo gripu bangos. Pagal gripo plitimo desnius jų gali būti viena arba kelios.

Dabartinės gripo pandemijos ypatumas tame, kad virusas plito jaunesnių žmonių,  t.y. paauglių ir žmonių iki 50-60 metų amžiaus grupėje. Vyresnieji dar turėjo savo organizme antikūnų (apsauginių baltymų) iš praėjusių pandemijų laikų todėl šioje amžiaus grupėje sergamumas buvo mažesnis.

Būsimai gripo pandemijai pasaulyje buvo ruošiamasi iš anksto. Pirmą kartą pasaulio istorijoje sukurti vaistai specialiai skirti gripo gydymui (Tamiflu, Relenza). Taip pat buvo sukurti skiepai prieš šį gripo virusą.Vienose šalyse nuo šio gripo pasiskiepijo 60 proc gyventojų (Švedija), kitose -15 proc. (Belgija), o daugumoje šalių – apie 9–10 proc. gyventojų. Ši gripo pandemija neaplenkė ir Lietuvos. Šalyje nuo pandeminio gripo komplikacijų, nepaisant šiuolaikinių gydymo metodų, mirė 18 žmonių. Laukiant antrosios gripo sergamumo pakilimo bangos, Lietuva, nepaisant sunkmečio, įsigijo 27000 dozių skiepų nuo pandeminio gripo. Pasaulyje gripo pandemija neatšaukta, įvairiose šalyse skiepijimas nuo pandeminio gripo tęsiamas ir toliau siekiant sumažinti antrinių pandemijos bangų nuostolius. Todėl ir mūsų šalyje ši prevencinė priemonė turėtų būti įgyvendinta.

Pirmiausiai kviečiame pasiskiepyti medikus, kurie visada pirmieji susiduria su gripu. Siūlome taip pat pasiskiepyti sergančius lėtinėmis plaučių ir kitomis lėtinėmis ligomis, paauglius ir  apskritai Lietuvos  žmones,  besirūpinančius savo sveikata. Skiepijama bus nemokamai.

Europos vaistų agentūros duomenimis (2010 m. sausio 6 d) paskiepijus 29,4 mln.žmonių (iš jų 218 000 nėščių moterų) viena iš trijų Europos sąjungoje registruota vakcina nenustatytas sunkių nepageidaujamų reakcijų didesnis dažnis nei įprastų vakcinų nuo sezoninio gripo. Nuo gripo skiepo negalima susirgti gripu, nes skiepe yra tik suskaldyto gripo viruso dalelės. Jo sudėtyje esančios medžiagos yra nepavojingos žmogaus sveikatai, išskyrus asmenis jautrius kiaušinio baltymui. Tiesa, kaip ir po bet kurio skiepo, gali būti  vietiniai (paraudimas, nedidelis patinimas) arba bendrieji (nežymiai pakilusi kūno temperatūra, bendras  negalavimas) reiškiniai, kurie gana greitai praeina savaime Nurodoma, kad naudos ir rizikos santykis yra teigiamas.

Manome, kad yra pakankamai duomenų liudijančių, kad šiuo metų naudojamos pandeminio gripo vakcinos yra pakankamai saugios ir nėra jokio moksliškai pagrįsto pagrindo atsisakyti nuo šios vakcinacijos.

Prof.  A.Ambrozaitis, Lietuvos infektologų draugijos pirmininkas.

Prof. A.Laiškonis, Lietuvos infektologų draugijos vicepirminkas.

(www.sam.lt)

Pandeminio, kiaulių gripo A(H1N1)v simptomai panašūs į įprasto sezoninio gripo sukeliamus simptomus:

• karščiavimas;
• kvėpavimo takų infekcijos simptomai, pvz., kosulys ar sloga;
• gerklės skausmas.

Galimi kiti simptomai:
• raumenų ir galvos skausmai;
• šaltkrėtis;
• nuovargis;
• vėmimas ar viduriavimas (šie simptomai nėra įprasti sergant sezoniniu gripu, tačiau pasireiškia daliai sergančiųjų pandeminiu gripu).

Retais atvejais sergant gripu gali išsivystyti sunkios komplikacijos, net jei nesergama jokiomis lėtinėmis ligomis.

(Informacija parengta remiantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos publikacijomis.)

Valstybės rezervo ir Sveikatos apsaugos ministerijos fondai papildyti antivirusiniais vaistais, antibiotikais, medicinos priemonėmis ir aparatūra. Lietuva taip pat įsigijo 27 tūkstančius dozių vakcinos nuo pandeminio gripo. Pasak sveikatos apsaugos ministro Algio Čapliko, įsipareigojimai įvykdyti – ne tik atstatytas, bet  ir padidintas antivirusinių vaistų rezervas, pagal susitarimą su Nyderlandų Vyriausybe nupirkta vakcina.

„Dar šią savaitę ministerija nustatys tvarką, kaip bus skirstoma vakcina nuo pandeminio gripo“,– sakė A. Čaplikas.

Per praėjusiais metais kilusią pandeminio gripo epidemiją Lietuvoje šalies gydymo įstaigoms iš valstybės rezervo fondo buvo skirta antivirusinių vaistų, antibiotikų, medicinos pagalbos ir asmeninių apsaugos priemonių už daugiau kaip 4,5 milijono litų.

Valstybės rezervo materialiniams ištekliams iš dalies atkurti, vaistams ir medicinos įrangai bei medicinos priemonėms pirkti Vyriausybė gruodžio 9 d skyrė 3,5 milijono litų. Už juos buvo nupirkti antivirusiniai vaistai, antibiotikai, medicininė įranga ir asmeninės apsaugos priemonės. Iš valstybės privatizavimo fondo Valstybinės pasirengimo gripo pandemijos programos vykdymui  buvo skirta 1 mln. 700 tūkst. litų. Sveikatos apsaugos ministerija iš savo vykdomų programų asignavimų  skyrė 1 mln. Lt.  Už 1 mln. 700 tūkst. buvo nupirkta antivirusinių vaistų, o už 1 mln. – vakcinos nuo pandeminio gripo.

Prieš prasidedant naujo tipo gripo epidemijai, valstybės rezerve antivirusinių vaistų buvo sukaupta tiek, kad jų galėjo pakakti per 3 proc. šalies gyventojų, dabar atstačius  valstybės rezervo fondą,  šis skaičius yra 6,6 proc.

(www.sam.lt)

Odontologai irgi turi humoro jausmą:

Sveikatos apsaugos ministerijoje vykusiame Ekstremalių situacijų valdymo centro posėdyje aptarta gripo situacija Lietuvoje ir pasaulyje. Numatyti bendri veiksmai, siekiant  apsaugoti visuomenę nuo šios pavojingos užkrečiamosios ligos.

Gripo epidemija atšaukta jau 29 savivaldybėse. Kol kas epidemijos neatšaukė nė viena Marijampolės apskrities ir savivaldybė.

50-ąją metų savaitę sergamumas gripu ir viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis aukščiausias buvo Raseinių rajono, Neringos, Kretingos rajono, Marijampolės rajono, Kalvarijos savivaldybėse. Kitose savivaldybėse jis ženkliai nuslūgęs, tačiau visuomenės sveikatos specialistai pataria ir toliau laikytis asmeninių apsaugos nuo gripo priemonių.

Nuo lapkričio 17 d. iki gruodžio 15 d. į Lietuvos ligonines dėl gripo kreipėsi 14385 asmenys. Buvo hospitalizuota 4813 asmenų, 329 gulėjo intensyvios terapijos skyriuose.

Gripo epidemiją atšaukė jau šešios savivaldybės: Pagėgių, Tauragės rajono, Ignalinos rajono, Molėtų, Anykščių rajono ir Vilniaus rajono. Teritorinės visuomenės sveikatos priežiūros įstaigos jau rekomendavo priimti tokį sprendimą ir daugiau savivaldybių.

50-ąją metų savaitę sergamumas gripu ir viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis aukščiausias buvo Raseinių rajono, Neringos, Kretingos rajono, Marijampolės rajono, Kalvarijos savivaldybėse. Kitose savivaldybėse jis ženkliai nuslūgęs, tačiau vis dar nemažas, tad visuomenės sveikatos specialistai pataria ir toliau laikytis asmeninių apsaugos nuo gripo priemonių.